2012 m. kovo 8 d., ketvirtadienis

Lietuviško troleibuso turinys



Kasdien važiuoju visuomeniniu transportu. Kadangi dėl objektyvių ir 4 dantis turinčių priežasčių namie skaityti galiu tik naktimis, daugiausia perskaitau būtent troleibusuose. Ir, nors reikalai gerėja, graužia lietuviškas liūdesys. 

Tinginių tauta, kitaip ir nepavadinsi. Kur benuvažiuotum (Londone, Berlyne, Peterburge, Prahoje etc) – visi viešajame transporte skaito. Gerai, kad ir kokį „Times“ ar „Kaip mesti rūkyti“, bet skaito. Nesakau, kad mes, lietuviai, turėtume troleibusuose vežiotis Nyčės raštus. Nereikia vaidinti. Tačiau pripažinti, kad mūsų skaitymo kultūra baigiasi  apsipirkimu Knygų mugėje, reikia.


Įlipu į troleibusą / autobusą. Privalomi keli pikti snukiai. Pasibjaurėjimo (žinoma, savimi) perkreipti žvilgsniai, tarsi reikalaujantys „lipk lauk! Čia mano trūlikas“. Jie niekada neskaito.

Keli moksleiviai, čiauškantys apie PC, HDD, Warcraft, NBA12 ir taip toliau. Kiti, kietesni, jau mokosi žvilgsnių iš tų besibjaurinčių savimi. Jiems gėda, kad jie nieko neišmano apie Warcraft, HTML ir Assasin's Creed. Todėl jie keikiasi ir kalbasi apie mergas, tačkas, tyčiojasi iš visų, dažnai gadina troleibuso inventorių. Jie kartais skaito pirmos kartos išmaniuosius telefonus.

Didelė dalis studentų (o ir vyresniųjų) nesiskiria nuo šių abiejų tipų moksleivių.

Įkiriausias šios faunos bruožas: garsi rusiška muzika per mobilius telefonus. Tai išties trukdo skaityti.

Būtinas atributas – kelios fifos. Jų amžius gali svyruoti nuo 13 iki 45 metų. Pokalbių tema, žvilgsniai, įtariu net nagų lakas per tą laiką nepasikeičia. Jos bukomis, neva gundančiomis šypsenomis nužiūrinėja kuklias ir tylias mergaites, labai piktai žiūri į „Dailioškės studentes“ (apie šį tipą vėliau), nekreipia dėmesio į pensininkus ir kartais pamerkia akį tiems, kurie keikiasi ir gadina inventorių. Jos skaito, bet labai retai ir tik firmines etiketes.

Yra visai pilkų žmonių. Anglijoje juos galima pavadinti klerkais: visų marškinukai švelniai mėlyni, visi kostiumuoti. Tačiau Anglijoje sunkiai rasi net klerką be knygos, laikraščio ar bent jau ausinuko, kuriame, galiu kirsti lažybų, skamba tikrai ne „Ruskoje ar Jūraupyn hit radio“.

Lietuvoje pilki žmonės – tai vidutinio amžiaus miestiečiai, turintys vidutines, garantuotas pajamas. Beveik kiekvieno jų akyse gali išvysti gailų liūdesį ir skausmą dėl to, kaip susiklostė jų gyvenimas. Jie – tarpinė grandis tarp Sąjūdžio euforijos ir rinkos sąlygų vienatvės. Taip visada baigiasi visos didžiosios euforijos.

Tačiau jie neemigruoja ir neemigruos. Jų tėvai (ir reikia juos suprasti) įkalė jiems į galvas, kad ši kančia, gyvenimas dėl vaikų, darbas per sukąstus dantis yra natūrali kiekvieno buvimo dalis. Juos gali pažinti iš žvilgsnių. Jie niekur nežiūri. Arba žiūri į niekur. Įlipantys ir išlipantys jiems dažniausiai neįdomūs. Šis bruožas yra geras skaityti knygas. Ir jie kartais tai daro. Kokį detektyvą ar aukštesnio nei vidutinio lygio meilės romaną. Kartais biografijas. Tačiau troleibuse skaito taipogi retai.

Studentų būna įvairių. Vieni moksliukai, kiti – iš provincijos suvažiavę techninių specialybių studentai. Dar būna tokių, kuriems sugedo mašina. Jie būtinai turi išsiduoti, arba telefonu kam nors užsiminti, kad jų automobilis sugedo, arba išsitraukti kokį nors planšetinį, žodžiu, visomis įmanomomis priemonėmis parodyti, kad jie nepriklauso šiai troleibuso bendruomenei ir yra čia tik laikinai. Šiai grupei tinka ir aukštesnes pareigas užimantys frantai. Jie neskaito.

Kai kurie studentai ruošiasi paskaitoms ar egzaminams. Jie dažniausiai nepamiegoję, nespėję ir skaito ne iš malonumo. Jie mielai neskaitytų.

„Dailioškės studentės“ - mano mėgstamas tipas. Po šiuo pavadinimu slepiu visus susijusius su menu ir pabrėžtinai tai parodančius: drabužiai, krepšiai, 12 metrų šalikai, kasos etc. „Dailioškės studentėmis“ būna ir merginos, ir vaikinai. Troleibuse jie retkarčiais skaito. Bet jų skaitymas yra parodomasis. Dažniausiai jie nesupranta, ką skaito ir skaito tik todėl, kad priskiria save prie skaitančiųjų. Čia svarbiausia tampa tuo, kad jie skaito. Visi turi matyti viršelį. Jei niekas nemato, kad jie skaito, jie neskaito.

Išimtis – muzikos specialybių studentai. Troleibusuose (ar tik?) jie neskaito. 

Pensininkai. Keliais sakiniais neaptariamas tipas. Dažniausiai pasitaikantis viešajame transporte. Kartais atrodo, kad kai kurie ten tiesiog gyvena – troleibusas yra tapęs jų Feisbuku. Svarbiausia, kad jie niekada neskaito. Ir dažniausiai viduje piktinasi, jei kažkas šalia skaito, tai yra ardo įprastą lietuviško troleibuso erdvę.

Atsiprašau, meluoju, štai vienas atsiverčia bulvarinį laikraštį, baksnoja į antraštę ir piktinasi, kad jį visi Lietuvoje apgaudinėja. Aišku, visi, išskyrus laikraštį.

Pasitaiko šviesių žmonių. Labai šviesių. Per daug šviesių. Jie tiesiog spinduliuoja noru paklausti „ar viskas gerai? O ką čia skaitai? Šaunuolis“. Kiti – akivaizdžiai mokytojai, dėstytojai. Jų nelieskime. Jie skaito, net neturėdami rankoje knygos.

Žinoma, ir tai reikia pabrėžti, KIEKVIENAS TIPAS TURI IŠIMČIŲ. Ir būna tokių, kurie į jokius tipus nepataiko. Dailių ir švelniaakių fifų, pacanų „nu-i-nachui“, kurie padeda įlipti močiutei, kuri nebamba, kad ją visi apgaudinėja, pensininkių, kurios atrodo kaip "dalioškės studentės". 

Kartą paauglystėje važiuodamas nuo Antakalnio žiedo užmačiau du valkatas. Smirdėjo, atrodė baisiai. Skaičiavo butelius tylėdami. Nesu jautruolis, bet maniau supykins. Ir staiga vienas užklausė:

- O tu Mailso Deiviso girdėjai tą 70-ųjų?
- Ne. Geras?
- Pirkau. Nepasakyčiau, kad nuostabus... Būgnininką pakeitė...

Improvizuoju, bet pokalbis buvo panašus.

O visi šviesuliukai dažniausiai yra nepastebimi. Niekuo neišsiskiriantys, laisvai tinkantys į visas čia paminėtas sąlygines grupes. Net ir fifų.

Įsivaizduokite, pavyzdžiui, kokį Stankevičių troleibuse su savo trumpa juoda striukele. Ką pagalvotumėte? Banditas. Važiuoja pirkti pistoleto, arba tik ką pristatė vogtą automobilį užsakovui. O Grajauskas? Vyrukas akivaizdžiai dirba kokiu tekintoju, na daugų daugiausia spaustuvininku... Aš jau nekalbu apie Parulskį, Nekrošių ar amžinatilsį Beresnevičių – į kitą troleibuso galą norisi pereiti. Baisu. O jei peilį išsitrauks?

Tačiau visa tai pastebiu tik tada, kai troleibuse spūstis ir man nėra kaip išsitraukti knygos. Arba galvoje skamba nauja daina. Et, kodėl gi tau, keleivi, neišnaudoti laiko visuomeniniame transporte knygoms??? Kam spoksoti vienam į kitą ir akyse ieškoti IQ? Na kodėl? Aš draugiškai. Bent vieną priežastį, plyz.

Dažnas mano girdimas pasiteisinimas yra „norėčiau skaityti knygas troleibuse, bet nemoku sukoncentruoti dėmesio“. Tai pigus „atmazas". Gera knyga jį išsprendžia akimirksniu. Jei ne – keiskite knygą.

Nepatogu? Taip pat neužskaitau. Galima sėdint, galima stovint, atsilošus į langą, ar stulpą, už kurio laikomasi. Aišku, jei skaitote ne Jovaišos fotoalbumą. Svarbiausia knygos nepaslėpti toli – dažna telpa į striukės kišenę, ją galima nešiotis rankoje, išorinėje kuprinės kišenėje. Šast, išsitraukei – ir tavęs nėra. Nebent vežatės slides, šunį. Nebent koks mažylis su muzika iš mobilaus... Nebent spūstis. Nors tada, geriau pagalvojus, nereikia ieškoti, kur atsiremti.

Tad nebūkime mugių tauta bent šiuo atveju. Parodykime, ką ten nusipirkome? A?

Patarimas:

Jei mėgstate kepti blynus ar pyragus, vietoje paprasto vandens naudokite gazuotą mineralinį vandenį. Tada tešla bus rupesnė, minkštesnė, o jos viduje susidarys šaunūs oro burbuliukai.  

33 komentarai:

  1. "Įsivaizduokite, pavyzdžiui, kokį Stankevičių troleibuse su savo trumpa juoda striukele. Ką pagalvotumėte? Banditas." :DDDDD

    Dėl rusiškos muzikos, tai aš vis galvoju, kaip tie vaikai reaguotų, jei kas nors tuo pat metu imtų ir visu garsu, garsiai garsiai, paleistų kokį nors Grebenščikovą arba Vysockį, arba Cojų...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jėga. Manau reikia pabandyti! Gal reik pradėt nuo Cojaus, jaučiu patiktų!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Priežastis: baltai pavydžiu žmonėms, kurie važiuodami gali skaityti. Aš net ir vaistų nuo jūrligės išgėrusi skaityti negalėčiau. Gal tokių yra ir daugiau :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. labai taikliai apibūdinai visus viešojo transporto vartotojus :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. @ Anonimiškas dėl jūrligės: ir man taip buvo anksčiau. Prisiekiu, tai praeina. Kaip ir aukščio baimė, arba jūrligė užsispyrus praeina. Svarbu išlaukti tą laiką.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Šiauliuose buvo tokia diena, kuomet autobusuose aktoriai skaitydavo eiles ir visokias knygų ištraukas.
    Kas keisčiausia - visai tai tavo išvardytai žmonių masei patiko. (Na, jei kam nepatiko, tai bent nesikeikdavo garsiai ir netrukdydavo kitiems klausytis)
    Ta idėja su garsiai paleistu literatūriniu įrašu labai puiki!
    Nors kartais yra tiesiog dalis keleivių, kurie velniškai mėgsta tiesiog žiūrėti pro langą ir mąstyti...

    AtsakytiPanaikinti
  7. @ Anonimiškas dėl Šiaulių: visiška tiesa. ir aš taip mėgstu. bet ne 20 metų kasdien :) pajutau, kad tą laiką galima išnaudoti :) tikrai nenorėjau tos masės parodyti kaip nors neigiamai. aš pats jos dalis. Jei nebūtų plyšių, nebūtų pro kur patekti saulės spinduliams.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Puiki įžvalga. Viešajame transporte skaitau visada, kai važiuoju ilgiau nei dvi stoteles. Skaitau ir tarpmiestiniuose autobusuose. Jūrligės nepastebėjau :) Aišku, didesnių nei maždaug A5 formato į kelionę nesidedu, bet gerai knygai mano rankinėje vietos visada atsiras. Aurora

    AtsakytiPanaikinti
  9. Kai ilipu i metro, didziausias mano priesas buna ,,busy,,! o zmonems, kurie, skuba, bega, nervuojasi, priesas bunu as. Pamirstu laikytis, o traukiniui stojant, nevalingai ramstausi i juos...Darbe dar puse dienos ''gyvenu'' knygoje. O draugu zodziai - vaziavau dvi valandas namo!-Juokingi! man jos prabego kaip 10minuciu.

    AtsakytiPanaikinti
  10. taikliai:)ir nostalgija skaitant - rods neseniai teko važinėt Vilniaus visuomeniniu transportu. Su knyga. Tik važinėdavau autobusu, pačiam priekyje, nes gale labai burzgia motoras, ir kad nematyčiau žmonių, susikūrus iliuziją - knyga + aš + vairuotojo kabinos užuolaidėlė. Šiuo metu tropikuose mano visuomeninis transportas camperos, belangiai džipukai. Juose nepaskaitysi, nes vėjas niekadėjas puslapius plaiksto :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Domai, dar nepaminėjai tų poniučių (arba jaunučių), kurios tiek prisikvepina, kad skaityti darosi neįmanoma, nes pykina... Net nežinau, ar tokiais atvejais geriau benamiai, ar toks kiekis kvapaus spirito

    AtsakytiPanaikinti
  12. Kada tas knygas beskaityt, kai tiek įdomių blog'ų..

    AtsakytiPanaikinti
  13. http://www.youtube.com/watch?v=BuRuwR2JSXI :D

    AtsakytiPanaikinti
  14. @Anonimiškas dėl poniučių: taip taip taip. Šiandien važinėjausi ir supratau, kad dar daaaaug, oi daug tipažų nepaminėjau. Labai linksma yra užsirauti ant pusės mokyklos pradinukų su kuprinėmis ;)

    AtsakytiPanaikinti
  15. Vienas dalykas, dėl ko gaila, kad tenka važinėti asmeniniu transportu - tai negalėjimas skaityti troleibuse.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Patarimas: kai sustojate prie šviesoforo šalia drebančio nuo ruskajos radijos garso BNV, atidarykite langus ir visu garsu paleiskite Jungėnų kaimo kapelos vėl gegužio žiedus. Tas pats receptas puikiai tinka ir troleibuse.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Skaityti viešajame transporte pradėjau tada, kai įsigijau nei-tai-gudrafoną-nei tai planšetą. Su dideliu ekranu, bet telpantis į kišenę.
    Nes kad ir kaip mėgčiau knygas, labai nemėgstu apsikrauti daiktais. O čia - telefono vis tiek reikia, ir skaityti komfortabiliai gali, o jei po ausimi jaunimėlis muziką pleškina, gali užsikišti ausis ausinėmis ir klausytis, ką nori.

    Nors vieną kartą tas viešasis muzikos klausymas visai nieko buvo. Nes kažkoks pankuojantis jaunimėlis garsiai AC/DC, o paskui Iron Maiden klausėsi. Atrodė, tiesą sakant, komiškai - ir lygiai taip pat įkyriai - bet neišėjo pykt :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Svajoju apie Kindle :) bet kol kas brangu :)

      Panaikinti
    2. Šiaip dabar jau nėra taip labai brangu - paskutinė versija 108$ kainuoja. Aišku, perkant, suma gaunasi vis tiek didesnė, nes dar visokie europiniai elektroadapteriai ir siuntimas prisideda, bet visokius aplankalus ir lemputes galima susipirkti kokiame dealxetreme už žyyyymiai mažesnę kainą.

      Bet vėlgi: čia dar vienas - atskiras - daiktas, skirtas vienam dalykui. Kokiu National Geographicu nepasidžiaugsi, spalvų nėra. Įdomia citata kokiam soctinkle nepasidalinsi, tam nepritaikytas.

      Aš kažkaip visgi už prietaisus, kurie gali DAUG VISKO. Žiauriai sutaupo vietą. Tik žinoma, minusas - energijos resursai. Pagyvenus su visokiais planšetofonais, įrenginys, kurį reikia įkrauti kartą per savaitę, atrodo egzotika :D

      Panaikinti
    3. Taip taip, susideda didesnė gerokai suma. Gaila, kad Europoje to nepardavinėja. O aš kalbu ne apie paprastą nespalvotą Kindle, o Kindle Fire - ten tikrai ne vien skaityklė :) bet šituos net šipina kol kas tik JAV.

      Panaikinti
  18. Wow. Domantui užtenka parašyti sakinį ir visi tampa tos pačios nuomonės arba plačiai diskutuojantys ta tema.

    Geriausia frazė:

    "troleibusas yra tapęs jų Feisbuku"

    laukų gėlė

    AtsakytiPanaikinti
  19. Dar vienas "palikusiųjų mašiną" mėgstamas posakis - "nu, važiuoju troleibusu, tai pabazarinam". Suprask - vistiek nebus ką veikti pusvalandį, tai su kuo nors mielai papliotkins, gal net ims girtis - kad troleibuso bendruomenė girdėtų. Dar gan gausiai autobusais ir troleibusais važinėja vyresni moksleiviai. Kai kurie iš jų mėgsta išsitraukti mobilekus ir garsiai klausytis kokios einamos dainelės. Prieš kokius 5 metus ištisai klausydavo crazy-frog. Poto aš persėdau į mašiną... Dar vienas kontingentas ( pramoniniuose rajonuose) darbo dienos pabaigoje - įkaušę darbininkai, grįžtantys namo. O savaitgalį vakarais publika visai įdomi - nes važiuoja ir tie, kurie mašinas paliko namie. Ir fifos - tūsintis...

    AtsakytiPanaikinti
  20. Ir artėjantys prie pensijos skaito; nebūk toks griežtas.

    AtsakytiPanaikinti
  21. Iš šio straipsnio taip pasirodė, kad jei studentas, tai technologijos mokslų, o jei prie technologijos mokslų, tai jau toks su "no life" etikete: "Studentų būna įvairių. Vieni moksliukai, kiti – iš provincijos suvažiavę techninių specialybių studentai." Aš pats informatikas ir taip, viešajame transporte dažnai diskutuojam su kolegom paskaitų tematika - programavimas, matematika ar kažkas tokio. Tai nėra warcraft, assassins creed ar youtube prikolai kokie, tad tai nėra blogai. Juk mes nekažką padiskutuotumėm apie teisę, ekonomiką, mediciną ar miškų urėdijos klausimais :)
    Nors, atvirai, pats nesu girdėjęs, kad kokie studentai kalbėtų apie mediciną ar teisę. Arba maršrutai nesutampa, arba visi jie turi savo mašinas ir tik vienas kitas pravažiuoja vielabraukiu kol mašina taisoma.
    Pats šiaip kažkada skaičiau tavo kažkokį ar tai interviu, ar atsakymą į kažkokį klausimą ,kuriam rašei apie skaitymą autobuse. Užsinorėjau pats pabandyti. Pasiėmiau psichologinę knygelę, turinčią padėti pažinti žmogų (dėja, knyga pasitaikė labai netikusi) ir troleibuse skaičiau. Iš pradžių buvo sunku - tikrai daug kas blaškė, mintys šokinėjo, vaizdai pro langą nuraudavo mano žvilgsnį nuo knygos į lauką, tačiau paskui pakliuvau į kamštį, įsivažiavau, o dar patemo ir buvo liuks - visas pasineri, pasipildai ir prastumi laiką. Net eidamas namo skaičiau, porą kartų likus sekundei iki kolizijos su stulpu jo išvengiau :D Bet va tai buvo pirmas ir prieš paskutinis kartas (nepaisant konspektų prieš egzaminą, kas tikrai nėra skaitymas). Bet bent pabandžiau ir visada žinau, kad grįžus manęs daug kas laukia. Tik kažkodėl negrįžtu.
    O dėl patogmo drįsčiau ginčytis. Vasarą tikrai patogu skaityti - moksleiviai, studentai išvažinėję, žmonų būna mažai, liuks, sąlygos puikios. Tačiau žiemą, kada visi būna mieste, vakare baisūs kamščiai ir prilipo žmonių su kuo storesniais paltais, jaunuolių su kuo pūstesnėmis striukėmis (na, juk pūstumas vizualiai prideda raumens, kuris sustiprina pasibjaurėjimo savimi veido įspūdį) ir tai tikrai nepadeda skaityti :)
    O visumoj tikrai geras įrašas, labai teisingas, skatinantis :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sorry sorry, tikrai nenorėjau įžeisti studentų :) Jų tikrai būna pačių įvairiausių, čia pastebėjau tik keletą stereotipinių. Gal ir ne visai tiksliai :)

      Panaikinti
  22. o man labai labai labai patinka žiūrėti pro langą nes kasdien šviesa kitokia ir kiekvienas dalykėlis atrodo kitaip ir kokie įdomūs praeiviai o kai kurie vairuotojai sustoja prie perėjų praleisti pėsčiųjų o kiti ne o retkarčiais pamatai kažką ko ne ant ratų kažkaip kažkaip kažkaip nepastebėjai o dievaži kartą per mėnesį ir paskaitau dar mistinė viešojo transporto atmosfera padeda šimtu procentu susikoncentruoti į tekstą, bet dažniau žiūriu žiūriu žiūriu pro langą ir tiek visko matau :D dėl to vis ir stebiuosi tokiu tamstos entuziazmu skaityti vis juk už lango tokie toliai :D o gal čia tik aš žioplinėtojo prigimimo

    AtsakytiPanaikinti
  23. Aš dirbu visai toli nuo namų, kelionė užtrunka apie valandą. Knygas paskaitau, ne kiekvieną kartą, bet dažniausiai būnu įsidėjusi. Kas trukdo skaityti kas kartą? Miegas :) Dažnai nusnūstu arba prieš arba po darbo. Ir matau, kad tokių žmonių yra daugiau. Matyt bendras nuovargis veikia.

    AtsakytiPanaikinti
  24. Domantai, tu esi šaunus vyriokas. Prisipažinsiu - aš, dar gyvenimo nelabai patyrusi paauglė, nemokėjau skaityti. Mažesnė būdama grauždavau knygas geras ir negeras, o paskui pamiršau, ką reiškia toks auksas rankose. Ir, žinok, paskaičius šitą tavo įrašą labai susimąsčiau. Atsikėliau ryte, nuvažiavau į mokyklą, paskui grįžau. Padariau namų darbus. Tuomet pažiūrėjau, kad jau reikia lėkti į repeticiją. Pritūpiau prie knygų lentynos namie ir akims užkliuvus - pasiėmiau Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą". Skaičiau važiuodama iki Edukologijos universiteto. Važiuodama atgal skaičiau. Ir visada skaitau. Ačiū už įkvėpimą tai daryti :)

    AtsakytiPanaikinti
  25. Dėl Jūsų pasisakymo apie studentus iš provincijos, mielas Domantai, aš taip pat šiek tiek pykstu. Ne, nepykstu, bet jaučiu šiokį tokį nuvertinimą.
    Aš pati esu studentė. Taip, esu iš kaimo. Dažnai važinėju viešuoju transportu. Ir niekaip nesuprantu kaip galima žmones skirstyti į kažkokias stereotipų grupes. Labai dažnai tokie skirstymai yra klaidingi. Labai dažnai. Pavyzdžiui, aš studijuoju biomedicinos mokslo srityje, bet kažin ar nors vienas troleibuse sėdintis asmuo galėtų tai atspėti. Na, nebent išgirstų mano ir grupiokės poklabį apie paskaitas(dažnai apie tai kabame, juk mus ir sieja studijos). O atrodau, ko gero, kaip jūsų įvardintos dailės studentės...
    Ir faktas, kad esu iš kaimo, nereiškia, kad skaitau mažai knygų(yra priešingai). Man atrodo, kad jaunimas kaimuose skaito daugiau nei jaunimas miestuose(tegul neįsižeidžia mieste augę asmenys). Galbūt todėl, kad
    skiriasi žmonių užimtumas. Kaimuose nėra tiek daug veiklos sričių, todėl didelė dalis žmonių skaito. Ir ne priverstinai, o savo noru. Savo malonumui.
    Hm. Skaitymas troleibuse. Retai kada sakaitau troleibuse. Tačiau dažnai(beveik visada) skaitau autobuse. Juk iki Vilniaus tenka važiuoti kelias valandas. Tad būtent tą laiką ir išnaudoju skaitymui. Visada su savimi nešiojuosi knygą, kurią, pasitaikius progai ir radus ramų kampelį, skaitau.
    Nemėgstu, kai yra nustatomi rėmai. :)

    AtsakytiPanaikinti
  26. Na, tie rėmai čia - blefas, nevengiantis ir saviironijos, tad man neužkliuvo :) Tačiau vietomis ir mano lokatoriai virptelėjo nuo kategoriškumo, kur kvepėjo nebe ironija, o trumparegiškumu (ir, paradoksaliai, visišku trumparegių nesupratimu! :)

    Skaitau traukiniuose (ypač greituosiuose, kurie lygiai važiuoja), skaitau poliklinikų laukiamuosiuose (nes ten laukimas ir nieko neveikiantys žmonės- _iš_tiesų_gąsdinantys_), bet troleibusuose skaitau - iš tiesų - nebent prieš ruošimąsi kokiam nors pranešimui ar egzaminui, kai brangi kiekviena minutė. Šiaip jau net einant ir trankantis į stulpus skaityti yra lengviau, nei trūkčojančiame viešajame transporte.

    Džiaugiuosi, kad tamstos d.r. vestibuliarinis aparatas susitvarkė laikui bėgant. Bet, manau, ne visada žmonių fizinė struktūra priklauso nuo psichinės ar vystosi "evoliucijos principu" nuo įdėtų pastangų kiekio ir galiausiai nebelieka galvos svaigimo ir pykinimo (kuriuos - nors čia jau prasideda psichologija - ignoruoti sunkiau nei foninį triukšmą), o ką jau kalbėti apie šviesos greičiu nuo tokių skaitymų blogėjantį kai kurių žmonių regėjimą.

    AtsakytiPanaikinti
  27. nuskambės kaip dar vienas atmazas, bet akims gi negerai, kai pastoviai juda tavo skaitomas tekstas, genda.. o ir šiaip nori nenori, nuo krūvio uni jos gauna daug apkrovos..
    na bet aš vis tiek skaitau, nes nėra kada, o ir laikas neišsišvaisto bevažinėjant(:

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kiek apie tai skaičiau, mokslas paneigė šį mitą dėl akių gadinimosi skaitant automobily (turbūt ir troleibuse) ar tamsoj, tad galit skaityt ramiai. (:

      Panaikinti
  28. Mielieji, atsiimu šį blogą atgal, jis per daug blogas. Kam purtosi vaizdas, neskaitykite kam nesipurto - skaitykite! Vsio. Pys.

    AtsakytiPanaikinti