2012 m. kovo 6 d., antradienis

Šis tas apie poeziją troleibuse


"Anskčiau visi buvo debilai, bet achujeni. O dabar? Dabar visi achujeni... Bet tokie debilai!"

Šiandien trulike taip porino du moksleiviai. Gerai nesupratau apie ką jie, berods kalbėjo apie Einšteiną. Matyt po fizikos. Kaip ten bebūtų, išmintis mane apšvitino.

Tokiame "achujename" kontekste aš sėdėjau ant galinės sėdynės ir dar vieną kartą skaičiau Kajoko "Kurčiam asiliukui". Diskursai ne tik kad vienas kitam neprieštaravo, ties kažkuriuo eilėrašiu jie susiliejo į vieną nepertraukiamą šviesą.
Ir aš sustingau.

Elinį kartą asilo kailiu ir ausimis patyriau idiotizmo šventumą, absurdo didybę. Patyriau, kaip eina pas JĮ tie visi mažutėliai, kvaileliai, o ne mes - dideli asilai, nešiojantys sunkias prekes per dykumą. Ne mūsų prekes.

Donaldo knygą pirkau kaip eilinę prekę Knygų mugėje. Priėjau prie RS leidyklos stendo ir pinigai patys išlindo iš kišenės. "Man... O ką turite? Turime, tą, aną, trečią, Kajoko va naują...". "O! Tai man Kajoko. Kiek?"

Senokai pirkau poezijos knygą. Išlepau - visi draugai, visi dovanoja. O anksčiau pats nesuprasdavau, kaip taip galima, kas per "našarinimas"?

Bet jei būčiau pamatęs mugėje Donaldą, nebūčiau pirkęs. Būčiau pirma prašęs dovanoti.

Prisipažinsiu - nemėgstu knygų mugės. Nuo vaikystės kažkodėl visa, kas tikra ir gera man asocijuojasi su mažu, jaukiu, nedideliu, atsikirtu nuo minios.

"Kurčiam asiliukui" yra tokia erdvė. Ir, o šventas paradokse, ją PIRKAU ten, iš kur ši knyga ir yra pabėgimas. Kurčių asilų minioje, kur aš, toks pats asilas (tik gerokai ilgesnėmis ausimis), bandžiau kažką išgirsti, bent savo balsą. Neišgirdau. Užtat su asilais Kmita ir Valiuku prisigėriau alaus. O ką daryti? "šiame mieste, apart išgerti, daugiau nėra kas veikti" - dainavo tas, kuris Lietuvoje pasirodo pavasariais.

O apie pačią knygą? Ką apie knygą... Nieko. Kvaila būtų ką nors ir sakyti. "Kaip jautiesi būdamas tėvas?" Eik ir pabandyk.

Galėčiau aikčioti, cituoti, girtis pajutęs ir supratęs, galėčiau sakyti, kad Kajoko eilės man artimos kaip oda, zen zen zen, mušti vienas kitą lazda, voliotis kaip kurtai po sniegą rėkdami Širdies sūtros mantrą, galėčiau dūsauti ar kikenti. Galėčiau ir parodyti eilutes, kurios man pasirodė silpnos, prisiminti kaip buvau ant Donaldo supykęs, užtai, kad nespausdino mano eilėraščių. Bet to nedarysiu (nepadariau?)

Ne todėl, kad šitas debilas, kuris ją parašė yra stačiai achujenas. O todėl, kad tas achujenas, kuris ją skaito yra konkretus debilas.

Pats laimingiausias.

9 komentarai:

  1. palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės pasaulyje. tai va

    AtsakytiPanaikinti
  2. kad daugiau tokių debilų šiam pasauly

    AtsakytiPanaikinti
  3. bet mane debilėlį įpieš gal
    gatvėje literatų, gdzie mieszkał
    Mickiewicz i Jakimowicz

    Sniegena, aš taip ir norėjau pasakyti.
    Teateina rytas, kai nubudę visi debilais nušvisim.

    Ačiū, d.r., buvo labai gražus koncertas Remiui.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Įdomu ar d.r. gyvenimas nė kiek neprimena Paulo Coelho knygos "Alefas" pagrindinio veikėjo... Skaitydama tą knygą visą laiką galvoju apie d.r. Pirkau šią knygą knygų mugėje :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Coelho "Alefo" neskaičiau, nesu jo didelis gerbėjas, bet gerokai anksčiau parašytą Borgeso "Alefą" labai rekomenduoju :)

      Panaikinti
  5. Būtinai pasidomėsiu. :) Šiaip mane domina tas tikrasis žinomo žmogaus gyvenimas. Įdomu, ar tas žmogus prisimena nepažįstamus, ar atpažįsta dažnus lankytojus savo koncertuose, ar tai yra tik iliuzija, masės veidų, masės žmonių, kurie kiekvienas nori būti ypatingas. Man įdomu sužinoti kaip pavargstama nuo tų žmonių, kaip jie erzina. Įdomu kaip d.r. norėtų, kad elgtųsi jo gerbėjai. Įdomu, ar jam reiškia kažką kiekvieno žmogaus bandymas pasilikti jo atmintyje. Štai kas mane domina iki širdies gelmių. Ar svarbi žmonių visuma ar kiekvienas atskirai? Bet nenoriu išgirsti atsakymo, kuris būtų neatviras, bet tolerantiškas, įdomu kaip yra iš tikrųjų. Šie klausimai mane jau kurį laiką kankina. :)

    Smalsuolė

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Iki širdies gelmių domina tokie trivialumai?..
      Kažin, ar tik d.r. tokie dalykai ne labiausiai erzina?

      Gal negražu taip man kalbėti, bet tegu: man rodos, visiems turėtų būti akivaizdu, kad d.r. yra stiprus intravertas, tad tie sekiojimai iš paskos, jaunų panelių bandymai būti, kaip rašėte, „ypatingomis“(?) koncerte... Na, jie paskutinėje vietoje. Juk tai, ką daro, jis daro tikrai ne dėl savęs. Tad ir reikėtų įsiklausyti į pasakytus žodžius -gal jie mums padės leidžiantis ieškoti tako į tylą savyje,- o ne kelti asmenybės kultą.

      Atsiprašau, jei nemandagiai išėjo; nenorėčiau nieko įžeisti. Čia tik ūmi reakcija, perskaičius „įdomu, kaip d.r. norėtų, kad elgtųsi jo gerbėjai“. Neatrodo, kad niekaip nenorėtų?..

      Panaikinti
  6. Atrodo :) Gal kiek ne taip išreiškiau ir tą suprantu. Aš ir turėjau omeny, kad toks persekiojimas turėtų erzinti, bet juk ne iš pikto jos taip.

    Smalsuolė

    AtsakytiPanaikinti
  7. Pats sodų žydėjimas

    palengva paskui menamą žvaigždę per menamą naktį
    šerkšno pakraščiu iriasi menamas biblinis rytas
    pirmapradžiais dvelksmais apvarvėjęs toks neišmąstytas
    su žavinga miglos klaidele, - Dievas žado netektų išvydęs

    Mane šis persekiojo dar gilų rudenį:)

    AtsakytiPanaikinti